Kodėl „Google“ kosminis kompiuteris sustoja kas 15 minučių

Kas aptariama šiame vaizdo įraše

• Šalimas kosmose, perkaitę lustai?
• Kodėl šąlantis kosmosas prastai aušina?
• Kas kosminį duomenų centrą pavadino MVP?
• Kodėl „Google“ vis tiek paleidžia?
• Kodėl „Oracle“ moka už vietą be elektros?

Išverstas transkriptas

Išversta iš originalo anglų kalbos. Galimas garso ir subtitrų valdymas per YouTube.

Šalimas kosmose, perkaitę lustai?

0:00 Galėtumėte pagalvoti, kad kosmosas yra tobula vieta kompiuteriui aušinti. Ten du šimtai septyniasdešimt laipsnių žemiau nulio. „Google“ inžinieriai sako, kad aušinimas ir yra problema. Šiame vaizdo įraše – trys klausimai. Kodėl šąlantis kosmosas taip prastai aušina? Kodėl „Google“ vis tiek paleidžia? Ir kodėl identiški „iPhone“ Londone gauna skirtingus užraktus? Ir yra vienas skaičius apie „Google“ bandomąjį palydovą, kuris pasako, kas

0:21 laimi – fizika ar „Google“. Pats „Google“ tinklaraščio įrašas to nepalieka. Prie to prieisiu pabaigoje. Šiandien penktadienis, rugsėjo dvidešimt penktoji, ir tai yra „The Daily Diff“. Štai kas yra apie šaltį.

Kodėl šąlantis kosmosas prastai aušina?

0:31 Žemėje oras ar vanduo liečia karštą lustą ir atiduoda šilumą. Vakume nėra ko liesti. Taigi šiluma turi tik vieną išeitį. Ji turi išsiskirti kaip infraraudonoji šviesa iš radiatoriaus. Ir spinduliavimas yra lėtas. Tobulas radiatorius kambario temperatūroje išskiria apie keturis šimtus šešiasdešimt vatų kvadratiniame metre. Tarptautinė kosminė stotis turi šešis radiatorių skydus, kiekvienas maždaug teniso korto ilgio.

0:54 Visi kartu išskiria apie septyniasdešimt kilovatų. „Hacker News“ pasiekė tai pirmieji. Trečias populiariausias komentaras po „Google“ pranešimo yra vienas sakinys. Kaip jie sprendžia šilumos išsklaidymo problemas? Kitas komentatorius įstrigo dėl prekės ženklo, nes kosminio projekto pavadinimas „moonshot“ yra, cituoju, labai painus. Dabar „Google“ dabartinis TPU modulis yra apie devyni tūkstančiai lustų, kurių galia beveik

1:16 dešimt megavatų. Jo aušinimas kosminės stoties būdu užtrunka apie šimtą keturiasdešimt kosminių stočių. Tai paaiškina žodį „Google“ įraše. Kiekvienas būsimas palydovas nešioja dešimtis lustų. Ne tūkstančius. Dešimtis. Tuo tarpu žmonės.

Kas kosminį duomenų centrą pavadino MVP?

1:29 Sundar Pichai paskelbė tai kaip vieną mažą žingsnį TPU lustams. Elonas Muskas jį pacitavo su dviem raketų jaustukais, o tai yra teisinga, nes tai jo raketa. Ji skris spalio pirmąją. Palydovas yra šaldytuvo dydžio, ir „Google“ jį pavadino MVP. Šįkart – sąžiningas produkto pavadinimas. Tad kodėl iš viso paleisti?

Kodėl „Google“ vis tiek paleidžia?

1:47 Nes šiluma yra pusė problemos, o energija – kita pusė. Tinkamoje orbitoje skydelis yra beveik nuolatinėje saulės šviesoje, ir „Google“ teigia, kad jis generuoja iki aštuonių kartų daugiau energijos nei ant žemės. Praėjusiais metais paskelbtas dokumentas prognozuoja, kad paleidimo kainos nukris žemiau dviejų šimtų dolerių už kilogramą iki trečiojo dešimtmečio vidurio. Už tokią kainą, pasak „Google“, raketa kainuoja maždaug tiek, kiek ant žemės esantis duomenų centras moka už elektrą.

Kodėl „Oracle“ moka už vietą be elektros?

2:10 Ir Žemėje energija tapo leidimų problema. „Oracle“ Naujosios Meksikos centras, skirtas „OpenAI“, pavadintas „Project Jupiter“, susidūrė su leidimų vėlavimu ir vietos pasipriešinimu. Todėl „Oracle“ nusiuntė kūrėjui „force majeure“ pranešimą dėl elektros energijos. „Financial Times“ teigia, kad ji vis dar skolinga investuotojams iki trejų metų, nepriklausomai nuo elektros tiekimo. Vienas „Hacker News“ komentatorius tai pasakė geriausiai. Netrukus bus pigiau išsiųsti duomenų centrą į kosmosą, nei gauti leidimą iš

2:34 apskrities tarybos. Dabar, du „iPhone“ Londone.

Kodėl identiški „iPhone“ gauna skirtingus užraktus?

2:37 Tas pats modelis, tas pats „iCloud“, ta pati sąskaita. Viena savininkė turi Išplėstinę duomenų apsaugą, todėl „Apple“ negali skaityti jos atsarginių kopijų ar nuotraukų. Kitas net negali jos įjungti. „Apple“ atšaukė šią funkciją naujiems Jungtinės Karalystės naudotojams 2025 m. vasarį, po slaptos įstatymo „Investigatory Powers Act“ nutarties. Tai vadinama Techninių galimybių pranešimu, kuris britams reiškia „prašome sukurti mums įėjimo būdą“. Ir įsakymas yra paslaptis, kurią visi žino.

2:58 „Apple“ uždrausta net patvirtinti, kad jis egzistuoja, ir praėjusią savaitę paprašė tribunolo panaikinti draudimą kalbėti. Advokatai „Liberty“ ir „Privacy International“ pavadino slaptumą farsu, o vienas palygino tai su „imperatoriaus naujais drabužiais“. Tuo tarpu tinklaraščio autorius parašė Vidaus reikalų sekretoriui prieš paskelbiant. Jokio atsakymo. Ir dar vienas tiesus SHIP IT pabaigai.

Ką iš tiesų pristatė „F-Droid 2.0“?

3:16 Išleistas „F-Droid 2.0“, didžiausias atnaujinimas, kokį atvirojo kodo programų parduotuvė kada nors turėjo, bus diegiamas per ateinančias savaites. Vienas komentatorius pastebėjo, kad atsisiuntimo puslapis vis dar pateikia seną versiją. Jis perrašytas naudojant „Kotlin Compose“, o atnaujinimai dabar diegiami fone pagal numatytuosius nustatymus. Diegimas pagaliau jaučiasi kaip „Play Store“, dėl, pasak paties „F-Droid“ žodžių, ES Skaitmeninių rinkų akto spaudimo. Ir tas pats puslapis atsidaro su reklamine juosta.

3:41 „F-Droid“ yra pavojuje. „Google“ keičia programų diegimo būdą. Kas mane priveda prie pažadėto skaičiaus.

Skaičius, kurį pažadėjau: kiek laiko jis gali veikti?

3:47 „Google“ bandomasis palydovas turi keturis lustus ir apie vieną kilovatą saulės šviesos, maždaug plaukų džiovintuvo. Ir, pasak „Ars Technica“, cituojant „The New York Times“, jis gali veikti „Gemini“ apie penkiolika minučių. Tada lustai išsijungia ir laukia, kol radiatoriai atvės. Ne radiacija, kurią jie atlaikė protonų spindulyje. Ne raketa, kurią jie atlaikė vibracijos stende. Šiluma. Taigi dabar laimi fizika.

4:09 „Google“ pirmasis kosminis duomenų centras veikia pamainomis, su pertraukomis. Jei norėtumėte tai perskaityti, o ne girdėti, „diff“ kas rytą ateina į jūsų el. pašto dėžutę, nemokamai adresu „thedailydiff.dev“, nuoroda žemiau.

Verdiktas: ar aš jį išsiųsčiau?

4:21 Taigi, šiandienos verdiktas dėl „Google“ kosminio duomenų centro. REIKIA PERŽIŪRĖTI. Aš rytoj išsiųsčiau bandomąjį skrydį. Bet keturi lustai, kurie snūduriuoja kas penkiolika minučių, yra eksperimentas, o ne duomenų centras, ir tą antraštę nusiųsčiau peržiūrėti. Ir tai yra šiandienos skirtumas. Aš esu Nikas iš „Axrisi“. Sujunkite atsakingai.

Šaltiniai

1. Google — Behind Project Suncatcherblog.google
2. Ars Technica — Suncatcher test launches October 1arstechnica.com
3. The New York Timeswww.nytimes.com
4. Google Research — the 2025 Suncatcher paperresearch.google
5. NASA — ISS thermal control (70 kW)www.nasa.gov
6. Google — Ironwood TPU (9,216 chips, ~10 MW)blog.google
7. Sundar Pichai on Xx.com
8. Hacker News (196 pts)news.ycombinator.com
9. Financial Times — Oracle on the hook to pay data centre investorswww.ft.com
10. macanorak — Two-tier encryption in the UKmacanorak.com
11. Hacker News (468 pts)news.ycombinator.com
12. F-Droid 2.0f-droid.org
13. Hacker News (1,280 pts)news.ycombinator.com